XIV. Dienotvarkė
Sausio 3, 2012
Kalėjime laikas slenka monotoniškai: pirmadienis svarbus tuo, kad po išeiginių dienų prižiūrėtojai atneša laiškus ir dviejų keturių savaičių senumo laikraščius.
Kiekviename kalėjimo aukšte yra auklėtojas – tarpininkas tarp kalinio ir pasaulio. Kiekvieną pirmadienį jis apeina savo „auklėjamuosius” pasiteirauti, ar jie neturi sunkumų.
Antradienį kaliniai vedžiojami į dušą. Per dieną išsimaudo apie 200 žmonių. Jei pasitaiko šventė – dušas nedirba. Kaliniams dušas suteikia galimybę pabendrauti. S. Stoma rašo stebėjęsis, kad kai kurie po du sėdintys krytnikai prausiasi po dušu su trumpikėmis, nes labiausiai už viską baiminasi, kad jų nepalaikytų homoseksualais. Trečiadienį ir ketvirtadienį laukiama laiškų. Penktadienį visada krata (šmonas) – kaliniai išvedami, o pareigūnai tikrina kameras, išverčia kalinių daiktus.
Šeštadienį iki pietų visi laukia pasimatymų ir perdavimų. Šeštadienis po pietų ir sekmadienis – tuščios dienos, nes nėra jokio sąlyčio su laisve. Kaliniams tai – niūriausias laikas.
Baryga Z.
Facebook komentarai