Zekas.info

XIII. Buitis

Gruodžio 5, 2011

Į Lukiškių kalėjimą patekęs ar iš kitos įkalinimo įstaigos atvežtas asmuo parą laikomas pirmojo aukšto kameroje – karantine. Jis fotografuojamas, paimami pirštų atspaudai. Administracija stengiasi žmonių karantine po vieną nepalikti, kad nenusižudytų. Kad kalėjime nebūtų mainų (maklių), iš įkalintųjų atimami brangiųjų metalų dirbiniai (žiedai, grandinėlės). Kaliniai dėvi savus rūbus, tik nuteistieji iki gyvos galvos ir recidyvistai (lot.recidivus – sugrįžtantis, t.y. daug kartų padarę nusikaltimus, padarę itin žiaurius nusikaltimus, teisti tris kartus už tą patį nusikaltimą) dėvi dryžuotus rūbus.

Vilniaus tardymo izoliatoriaus karantino, pirmojo, antrojo ir trečiojo aukštų sienos dažytos varvekliukais (šuba, rus. ųóįą – kailiniai. Šuba – taip pat pavojus). Nuo laiko, voratinklių, cigarečių ir fakelų sienos būna pajuodę, langai be stiklų. Kamerų sienos iki pusės dažytos tamsiai žalia spalva, lubos balintos, grindys lentinės (anksčiau buvo cementinės). Kameroje netoli durų – tualetas (paraša), t.y. per pėdą paaukštinta tualeto skylė, nuo kameros atskirta sienele. Kitoje sienelės pusėje – kriauklė.

Kameroje yra trys dviaukštės (karantine viena dviaukštė ir dvi triaukštės) lovos (škonkės), t.y. geležies lapas, o ant jo – čiužinys.

Kadangi kameroje nėra ventiliacijos, o pro langą einantis vėsus oras šaldo geležį, nuo kūno šilumos čiužinio apačia nuolat būna drėgna. Kalinys gauna paklodę ir pagalvę, užsikloja sava arba kalėjimo antklode. Prie lango (apie 1×1,5 m) esančios dviaukštės škonkės pirmasis aukštas vadinamas tanku, nes ten visuomet tamsu ir niekas nesėda pasišnekučiuoti.

Antrasis aukštas vadinamas balkonu, kadangi yra prie lango. Jei į kamerą paskiriamas devintas, dešimtas suimtasis, jie guldomi ant grindų. Prie durų ant sienos kabo geležinė spintelė maistui ir daiktams susidėti (televizorius). Joje šeši skyreliai. Po televizoriumi yra kabliukai, ant kurių maišeliuose kabinama duona, rūbai, traktoriai.

Kameroje yra viena taburetė ir viena pastatoma spintelė. Suimtieji prieš pietus kameros centre pasidaro stalą: ant taburetės padeda spintelės dureles ir užtiesia „staltiese” iš laikraščių. Būtinas stalo „serviravimo” elementas – į margarino indelius sudėti česnakai ir svogūnai, kuriuos vyrai laiko vaistais nuo visų ligų.

Kiekvienas suimtasis gauna metalinį dubenėlį (miskę), aliumininį šaukštą (plieninio neleidžiama turėti, kad zulindami į betoną kaliniai nedarytų peilių). Peilius kaliniai darosi iš konservų ar sutirštinto pieno dėžučių šoninės dalies. Kai pirtyje jie gauna į rankas žirkles, išsikerpa stačiakampę skardelę. Ją sulenkia kelis kartus išilgai per visą plokštumą, kad taptų stangresnė, ir stikliniu indu sutrina. Tada galą užlenkia įstrižai, kad išeitų rankena, ir skutimosi peiliuku (moike, rus. – plautuvė; skutimosi peiliukai taip vadinami todėl, kad po vartojimo plaunami ir naudojami pakartotinai) peilį išgalanda.

Baryga Z.