Zekas.info

Tavo gyvenimiška istorija

Vasario 7, 2012

Iš ZEKAS.INFO pašto

Istorija mano tikrai siaubinga, visko gal net neverta rašyti, nors kartais pagalvoju, kad išeitų nebloga knyga.

Būdama aštuoniolikos Alytaus pataisos namuose ištekėjau už kalinio, kuris kalėjo už 105 str. Tuo metu nieko blogo negalvojau, juk jie tokie pat žmonės kaip ir kiti, jiems taip pat, o gal net labiau, reikia meilės, užuojautos, pagalbos ir švelnumo. Mano vyras, tiesa, dabar jau buvęs vyras, vadinkime jį Rėjumi (man tas vardas tiesiog gražus) buvo vyresnis už mane devyneriais metais. Kadangi buvome iš vieno miesto, turėjome bendrų draugų. Nežinau kaip jis, bet asmeniškai aš jį įsimylėjau, myliu gal net ir dabar. Iškart po vestuvių metinių pastojau, 2007 m. gimė dukra. Atrodžiau laiminga, visada pas ji važiuodavau, padėjau, kuo galėjau.

Pagaliau atėjo ta diena, kai Rėjus turėjo išeiti į laisvę. Laukiau jo, iškepiau antį, draugai nuvažiavo į Alytų jo parvežti. Pirmąją dieną grįžo girtas paryčiais. Atleidau, nes galvojau „Ai, draugai“. Tačiau niekas nesikeitė, jam išėjus į laisvę mūsų su dukra lyg nebuvo. Grįždavo namo kada panorėjęs, moterų draugijos taip pat netrūko. Už mano nepasitenkinimą jo elgesiu, už klausimus „Kur buvai? Su kuo miegojai?“ mane taip mušdavo, kad iki dabar turiu tris teismo ekspertizes. Būdavo tokių dienų, kai negalėjau pakilti iš lovos. Neištvėrusi pasakiau Rėjui „Skiriamės“, atsakymas buvo teigiamas. Žinoma, aš pati ir sumokėjau už skyrybas, nes skirtis norėjau aš.

Nors ir išsiskyrėme, gyvename kartu, tik baigėsi mušimai. Nežinau priežasties, tačiau tvirtai žinau, kad jei kas grąžintų laiką atgal, niekada nesituokčiau su kaliniu. Nieko prieš juos neturiu, paprasčiausiai man pasitaikė ne tik kad gyvulys, bet ir išgama tikrąja to žodžio prasme…

Helena Zuok