Zekas.info

Metų virsmas Lukiškių kalėjime ne visiems

Gruodžio 31, 2011

Iki gyvos galvos nuteisti Lukiškių kalėjimo gyventojai šiandien nenuplėš paskutinio kalendoriaus lapo. Dienas ir metus skaičiuoja tik tie, kurie žino, kad vieną dieną išeis į laisvę.

Naujametę naktį Vilniuje šventinių fejerverkų atspindžiai nušvies ir mažyčius Lukiškių kalėjimo kamerų langus.

Kai kurie kaliniai tik todėl sulauks vidurnakčio – jų pokšėjimas neleis užmigti anksčiau.

Nemažai Lukiškių kalėjimo gyventojų nuplėš dar vieną kalendoriaus lapą – kalėti liks vienais metais mažiau.

Tačiau tie, kuriems bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos, to nedaro. Vilčių išeiti į laisvę nebėra, tad ir Naujųjų metų šventė kasmet sukelia vis mažiau emocijų.

Nusibodo puošti kamerą

Septynioliktą kartą Naujuosius metus už grotų sutiksiantis 43 metų Aidas Kazlauskas nebejaučia nei noro linksmintis, nei pavydo tiems, kurie leidžia fejerverkus ir kelia šampano taures.

Jo kameros kaimynas Naujiesiems metams nupirko šokolado, šakočio ir kitų skanėstų, tačiau A.Kazlauskas neplanuoja vakaroti ilgiau nei įprastai: „Visada einu miegoti 22 valandą, naujametę naktį pažadins tik fejerverkai.”

Pro kameros langus matyti kieme papuošta eglė. To jam užtenka. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos dovanotos eglės šakos A.Kazlauskas šiemet nebepuošė.

„Nusibodo”, – numojo ranka kalinys, anksčiau kamerą puošdavęs ne tik blizgančiais saldainių popierėliais, bet ir savo piešiniais.

Lepina tik saldumynais

Už nužudymą sunkinamosiomis aplinkybėmis nuteistas A.Kazlauskas nevaikšto ir į kalėjime rengiamus šventinius renginius – mišias ar koncertus.

„Jei šventę jauti širdyje, daugiau nieko nebereikia”, – filosofavo nuteistasis, kuriam 17 nelaisvės metų pralėkė lyg keli mėnesiai.

Šventinių koncertų jis nežiūri ir per televiziją. Pagrindinis laukiamas artėjančių švenčių ženklas – kone kasmet rodomas filmas „Vienas namuose”.

Nors A.Kazlauskas abejingas įkalinimo įstaigoje vykstantiems renginiams, į savo kamerą jis įsileido arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį, priėmė jo dovanotus saldumynus.

Po maišelį skanėstų kiekvienam kaliniui padovanojo ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija. Prieš keletą metų švenčių proga kaliniai vakarienei gaudavo bulvinių blynų ar kitų sotesnių patiekalų.

Dabar jiems atnešamas įprastas maisto davinys. Gal todėl, kad niekaip nesibaigia krizė.

Žmonos nematys ilgai

A.Kazlauskas išsiuntė šventinį atviruką į Panevėžio pataisos namus, kur kali jo žmona. Kalinys jai įdėjo ir pinigų.

Nuteistųjų pora susituokė nelaisvėje – kuklios vestuvės vyko Lukiškių kalėjime. Tačiau jie kartu negali praleisti nė vienos dienos.

Panevėžio pataisos namų administracija atsisako atvežti žmoną pas vyrą į trumpalaikį pasimatymą.

Dėl to A.Kazlauskas kreipėsi į teismą. Tačiau šventės atėjo greičiau, nei teismas priėmė sprendimą dėl pasimatymų.

Kalinį įskaudino Kalėjimų departamento atsakymas: „Pasimatyti galėsite po devynerių metų, kai žmona išeis į laisvę.”

Kameros virto namais

A.Kazlauskas turi brolių, seserų, tačiau iki gyvos galvos įkalinto vyro jie nelanko.

Prie šeimos gyvenimo neturėjo kada įprasti ir jis pats. Įkalinimo įstaigos A.Kazlauskui antraisiais namais tapo dar tuomet, kai jam buvo 16 metų.

„Jei tada nebūtų ilgam uždarę, gal būčiau išėjęs į laisvę, susimąstęs, bet susiklostė taip, kad į kolonijas grįždavau kaip į namus – juokdamasis ir be jokios baimės”, – pasakojo nuteistasis.

Laisvėje jis išbūdavo ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Jau 17 metų A.Kazlauskas žino, kad į laisvę daugiau nebegrįš, todėl nutraukė kažkada kalėjime pradėtas anglų ir vokiečių kalbų studijas.

„Ką laisvėje veikti, dabar sunki ekonominė situacija”, – bandė juokauti vyras.

Prisimena tik motina

Iš laisvės nei dovanų, nei lankytojų nelaukia ir aštuntus metus už grotų leidžiantis 44 metų Romanas Dardanskis. Kalėti iki gyvos galvos nuteistas vyras prieš šventes išsiuntė laišką savo motinai.

„Kitų artimųjų nebėra, nes…” – nebaigęs sakinio vyras nutilo.

Ieškoti žmonos jis taip pat nemato prasmės: „Jei būčiau turtingas, pačios pultų, o dabar nieko negaliu pasiūlyti.”

Atsispirti liūdesiui ir laisvės ilgesiui jam padeda tikėjimas. Kalinys dalyvavo mišiose, prieš tai lankė visuomeninės organizacijos surengtus kursus.

R.Dardanskis jau nebeprisimena, kaip šventė paskutinius Naujuosius metus laisvėje, bet šios šventės tradicijos jo nebežavi.

„Prisigerdavome, ir tiek. Dabar nauja mada – arbata ir sultys. Nuo jų nesukvailiosi. Alkoholis – ne narkotikai, nėra ir nebenoriu”, – kalbėjo iš Telšių rajono kilęs R.Dardanskis.

Eglės šaką savo kameroje jis pasipuošė saldainiais.

Maišelis dovanotų saldumynų pūpso ir po ja.

Ant šakų kabina saldainius

Šventinis šurmulys juntamas jau prie pat Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vartų.

Į pasimatymus vienas po kito traukia nuteistųjų artimieji. Prieš šventes jiems reikia užsiregistruoti iš anksto.

Lukiškių gyventojai iš laisvės nebesulaukia maisto ir gėrimų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jiems galima atnešti tik pinigų ir drabužių.

Vos tiktai pravėrus vartus, stovi papuošta eglė. Didžiulėje įkalinimo įstaigos teritorijoje jų net šešios.

Po šaką savo kamerose galėjo pasipuošti ir visi kaliniai. Kalėjimo darbuotojai nedavė tik puošmenų. Jas atstoja popierinės snaigės, saldainiai, jų popierėliai.

Nuteistieji puošmenas lipdo net iš duonos minkštimo.

Šiais metais jie savo išradingumą galėjo pademonstruoti ir prakartėlių konkurse. Jas sukūrė keturi kaliniai.

Kalėdų ir Naujųjų metų naktį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtojai nuteistiesiems leidžia vakaroti tiek, kiek jie nori. 22 valandą, kaip įprasta, neišjungiamos šviesos ir kabelinė televizija.

Pats veržėsi į Lukiškių kalėjimą

* Daugybę kartų teistam A.Kazlauskui už nužudymą sunkinamosiomis aplinkybėmis bausmę kalėti iki gyvos galvos 1995 metais skyrė Šiaulių apygardos teismas.

* Kurį laiką nuteistasis buvo laikomas Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose, kur vos neįvykdė kitos žmogžudystės.

* 2005 metų balandžio 25-ąją jis su iki gyvos galvos nuteistu Gražvydu Jurkšaičiu pasikėsino nužudyti savo likimo draugą Aidą Vaidelį. Pasiėmę samtį, peilį ir metalinį strypą jie pasislėpė tualete ir laukė, kol pasirodys A.Vaidelis. Smarkiai sumuštas ir peiliu sužalotas kalinys nuo užpuolikų paspruko, medikai jo gyvybę išgelbėjo.

* Teisme A.Kazlauskas pareiškė, jog jis iš anksto planavo nužudyti A.Vaidelį vien todėl, kad patektų į Lukiškių kalėjimą. Jo prašymas buvo išpildytas. Už šį nusikaltimą dar 12 metų nelaisvės nuteistas vyras buvo perkeltas į Lukiškes.

Žudikas neteko visų trijų vaikų

* 2004 metų liepos 21-osios naktį Telšių rajone, Eigirdžių kaime, Romanas Dardanskis, 18-metis jo brolis Antanas Dardanskis ir Darius Vasiliauskas apiplėšė ir nužudė 69 metų ir 59 metų sutuoktinius.

* Išsekus alkoholio atsargoms, savadarbes kaukes užsimaukšlinę vyrai patraukė pas Dominyką ir Kazimierą Gintvainius.

* A.Dardanskis sutuoktiniams viela surišo rankas ir puolė jų mušti. Moteriai buvo suduota daugiau kaip dvidešimt, o vyrui – ne mažiau kaip 59 smūgiai. Ant primušto pensininko R.Dardanskis dar užvertė sekciją. Plėšikai iš pensininkų namų pagrobė 360 litų.

* Jau iki šio žiauraus nusikaltimo R.Dardanskis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu.

* Tuo metu, kai dėl šio įvykio jau vyko ikiteisminis tyrimas, žudikui pačiam teko patirti skaudų likimo smūgį. 2005-ųjų pavasarį nuskendo visi jo vaikai – 8 metų duktė ir 5 bei 3 metų sūnūs.

Milda KUIZINAITĖ