Zekas.info

Kaliniai į M.Chodorkovskį kreipiasi „jūs“

Sausio 17, 2012

Segežos mieste Rusijoje esančioje kolonijoje kaliniai džiaugiasi: kai praėjusią vasarą atlikti bausmės čia buvo atvežtas buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, kaip reikiant pagerėjo jų sąlygos. Neseniai į laisvę išėjęs buvęs šios kolonijos kalinys Denisas Silonovas žurnalistams pasakojo, kad atvykus M.Chodorkovskiui kolonijoje tapo saugiau.

Atvežus buvusį „Jukos“ vadovą, visose kolonijos patalpose buvo įrengtos vaizdo kameros. Dabar kolonijos darbuotojai nebegali nebaudžiami mušti kalinių ir atlikti kitų žeminančių veiksmų, kuriuos mėgdavo anksčiau.

„Gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę, nes, visų pirma, iš tikrųjų buvo pradėta laikytis režimo. Jeigu anksčiau tau galėjo ką nors pasakyti, primušti kokiame nors kampe, tai dabar to tiesiog nebėra, nes padalinyje įrengė vaizdo kameras. Būtent devintajame padalinyje (kuriam priskirtas M.Chodorkovskis – red. past.) įrengtos keturios vaizdo kameros“, – sakė D.Silonovas, kalėjęs už vagystę.

Pasak vyro, kamerų dabar įrengta visur – net tiktai ketvirtojoje sekcijoje antrajame aukšte, kur gyvena M.Chodorkovskis, bet ir koridoriuje, valgykloje ir kitose kolonijos patalpose. Kaip pastebi D.Silonovas, jeigu anksčiau nuteistąjį galėdavo nusivesti į kurį nors kambarį ir ten jį „ramiai mušti“, tai dabar to nėra. Pasak D.Silonovo, kolonijos administracija kruopščiai ruošėsi M.Chodorkovskio atvykimui, ir pokyčiai prasidėjo iš karto jam atvykus.

Buvęs kalinys prisipažino, kad kaliniai žinią apie M.Chodorkovskio atvykimą sutiko nevienodai: „Vieni sakė, kad jį mušime, žeminsime, ir taip toliau, versime dirbti, nes jis tautą apgavo, ir panašiai. O kiti žvelgė į tai su pagarba: na, atvažiuos žmogus tai atvažiuos, o gal kas nors pasikeis“.

D.Silonovas pastebi, kad atvykus M.Chodorkovskiui, pirmiausiai pasikeitė požiūris į kalinius.

„Tarkim, kaip buvo, kai mane perkėlė į 9-tąjį būrį, ir kai Michailas Borisovičius jau ten buvo. Mane perkėlė, o po poros dienų iš karantino perkėlė pas mus Michailą Borisovičių. Nebuvo jokių „sutiktuvių“ – niekas nieko nežemino, nemušė. Iš principo, paskutiniu metu mes jau nieko nebemušėme – nuo jo atėjimo į būrį nebemušėme“, – pasakoja buvęs kalinys.

Vyras smulkiai papasakojo, kaip būdavo elgiamasi su kaliniais: „Tave nuveda į džiovyklą ar į tualetą ir tiesiog muša rankomis, kojomis – kaip pakliūva. O po to tave verčia dar ką nors daryti – eiti, valyti“.

Pažeidusiam kokią nors vietinės tvarkos taisyklę, kad nebūtų įskųstas budėtojui, reikėdavo atlikti tokią bausmę: „Mėlynas 200 litrų talpas pripila vandens, į jas įmeta ūkinio muilo, kuris duodamas kaliniams, gal dešimt gabalų, įpila chloro, visa tai suputoja“. Tą skystį išpila tualete, ir viskas suputoja, putos beveik siekia unitazų viršų. Tada nuteistąjį aprengia „pagal aprangos kodą nr. 4“ – marškinėliais, ausine kepure ir bateliais. „Ir tave įstumia ten – pakiša koją ar kerta per kojas – ir tu krenti. Ir tu turi, šaukdamas visa gerkle savo nuosprendį, rankomis rinkti tas putas į unitazus“, – pasakoja D.Silonovas. Pasak jo, anksčiau tą darant dar ir mušdavo – spardydavo kojomis. Arba užmaudavo ant galvos kibirą ir mušdavo per kibirą.

Pasak D.Silonovo, buvęs „Jukos“ vadovas kolonijoje gyvena griežtai laikydamasis dienotvarkės ir stengiasi nepažeisti režimo. „Jeigu kokiam nors kitam kaliniui prižiūrėtojai gali duoti kokių nors nuolaidų, ar kitas kalinys gali išsireikalauti paskatinimą, ar savotiškai susimažinti bausmę, tai jam tiesiog niekas nesuteiktų tokios galimybės. Tuo iš esmės jis ir skiriasi. Tuo, kad jam kiekvienoje situacijoje bandoma sakyti: tas ne taip, anas ne taip, tas ne pagal grafiką“, – pabrėžė buvęs kalinys.

Pasak jo, M.Chodorkovskis prie kitus kalinius jaučiasi užtikrintai: „Matyti, kad žmogus tiesiog psichologiškai pasiruošęs šiai zonai, šiai kolonijai, ir nori kuo greičiau išsilaisvinti“. Kitų kalinių požiūris į jį įvairus – vienų pagarbus, kitų ne itin.

“Vieni žiūri į jį su pagarba, kiti iš viso niekaip nežiūri. Dauguma į jį kreipiasi tiktai „jūs“. Bet yra ten recidyvistai, aštuntasis būrys – eidamas iš gamybos skyriaus, esu girdėjęs, kaip jie jam sako „Miša, pasitrauk“. Štai taip, šiurkščia forma“, – aiškina vyras.

„Jam uždavė klausimą, kodėl jis taip kalba. O jis sako – kodėl turėčiau prieš jį lankstytis? – tęsia buvęs kalinys. – Sako, jis iš žmonių atėmė pinigus, o aš prieš jį lankstysiuosi. Bet dauguma su juo elgiasi gana pagarbiai“.

Interviu prancūzų žurnalui „Paris Match“ M.Chodorkovskis anksčiau buvo sakęs: „Visi turi prisitaikyti, ir aš ne išimtis. Bet stiprūs nervai man leidžia pagal tiesioginę paskirtį panaudoti tą laiką, kuris skirtas miegui. Būdamas lasvėje, miegodavau daug mažiau, bet ten buvo šeima ir mėgstamas darbas“. Tam pačiam žurnalui jis prisipažino, kad kiti kaliniai į jį žiūri su pagarba „dėl amžiaus ir dėl žinomumo“.