Alytaus miesto stadione gegužės 12 d. varžėsi dvi futbolo komandos Alytaus ,,Dainava“  ir Klaipėdos ,,Atlantas“. Alytaus ,,Dainavos“ komandos sirgalių gretas papildė dešimt nuteistųjų iš Alytaus pataisos namų.  Bausmę atliekančius vyrus, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos, už pataisos įstaigos ribų lydėjo direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Volungevičius.

„Dainavos“  futbolo klubo direktorius Antanas Makštutis dovanojo kvietimus ir pažadėjo tęsti šią akciją.

Nuteistieji, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos, į miestą išvyksta jau ne pirmą kartą: balandžio mėnesį nuteistieji Jaunimo parke kėlė pačių pagamintus inkilus, gegužės pradžioje  stebėjo keliaujančio cirko pasirodymą.

,,Manau, kad taip galime padėti suklydusiems žmonėms suprasti savo elgesį ir sustiprinti gebėjimą išėjus į laisvę greičiau grįžti į visuomenę“, – sakė Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Volungevičius.

]]> http://zekas.info/kuno-kultura/papilde-futbolo-sirgaliu-gretas/feed/ 0 http://zekas.info/konsultacijos/laba-dienanorejau-paklaustivyras-nuteistas-pagal-3-straipsnius-135-1-ir-2-daliir-uz-svetimo-turto-apgadinima-40-paru-subendrinus-bausmes-atlikimo-laikas-46-metu-bausme-atlieka-3-menesius-yra-maz/?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=laba-dienanorejau-paklaustivyras-nuteistas-pagal-3-straipsnius-135-1-ir-2-daliir-uz-svetimo-turto-apgadinima-40-paru-subendrinus-bausmes-atlikimo-laikas-46-metu-bausme-atlieka-3-menesius-yra-maz http://zekas.info/konsultacijos/laba-dienanorejau-paklaustivyras-nuteistas-pagal-3-straipsnius-135-1-ir-2-daliir-uz-svetimo-turto-apgadinima-40-paru-subendrinus-bausmes-atlikimo-laikas-46-metu-bausme-atlieka-3-menesius-yra-maz/#comments Fri, 18 May 2012 11:29:37 +0000 Prižiūrėtojas http://zekas.info/?p=4678 Probacijos istatymas nebus taikomas savaime. Probacija taikys TIK tiems asmenims, kuriuos teismas JAU paleido i laisve anksciau laiko. Kartu su Probacijos istatymo isigaliojimu numatomos ir BK bei BVK pataisos, nustatancios lygtinio paleidimo salygas. Jusu atveju bus taikomas BVK 157 str., kuriame teigiama, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.Svarbu, kad neturetu galiojanciu nuobaudu, butu kuo daugiau paskatinimu. Svarbi bus pataisos istaigos bei psichologo charakteristika. Gal ir kitos aplinkybes – ligos, turimi islaikytiniai (neigalus tevai, kiti artimi asmenys) ir kt. Jusu atveju, atlikus 1/3 bausmes sutinkus, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų . Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Intensyvios nuteistojo priežiūros vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lygtinis paleidimas Jusu atveju galimas pries 6 menesius  1/3 bausmes atlikus. T.y. Jusu atveju isejimas galimas jau po 1 metu.

Deja, byla galima atnaujinti tik esant pakankamai rimtam pagrindui. Kalbos, prielaidos neparemtos konkreciais, tiksliais liudytoju parodymais negali buti nei pagrindu atnaujinti bylai, nei rimtu irodymu bylos nagrinejimo metu.

Vienintelis dalykus, kuris Jums siuo atveju realiai padetu – liudytoju parodymai (t.y. jei Jums pavyktu surasti zmogu, kuris sutiktu paliudyti teisme apie sias aplinkybes).

1.Vairuok atsakingai.
2.Išlik ramus, nesileisk supykdomas.
3.Su šypsena užleisk kelią, o užleistas – padėkok.
4.Be reikalo nenaudok garsinio ar žibintų šviesos signalo.
5.Nestatyk automobilio neįgaliesiems skirtose vietose.
6.Gerbk pėsčiuosius.
7.Nevairuok neblaivus.
8.Vairuodamas nekalbėk mobiliuoju telefonu, jei neturi laisvų rankų įrangos.
9.Prižiūrėk automobilį, kad jis būtų tvarkingas techniškai.
10.Nešiukšlink (neteršk) aplinkos.

numeris 112 yra bendras numeris netikėtų nelaimių ar grėsmių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui atvejams. Šiais atvejais juo paskambinus galima iškviesti pagrindines pagalbos tarnybas: policiją, ugniagesius-gelbėtojus ar greitąją medicinos pagalbos tarnybą;

numerį 112 lengva įsiminti. Netikėtų nelaimių atvejais nereikia ilgai galvoti, kokie yra atskirų pagalbos tarnybų trumpieji telefono ryšio numeriai;

numeriu 112 galima skambinti iš visų viešųjų telefono ryšio tinklų;

numeris 112 veikia visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse;

numeriu 112 galima skambinti nemokamai.

Kaip praneša BBC, cituodamas Rusijos Vyriausybės pareigūną, kas ketvirtas iš 900 tūkst. kalinių šalyje yra buhalteris, verslininkas, teisininkas ar aukštesnio lygio vadybininkas.

Tiesa, teisininko Sergejaus Magnitsky ir nekilnojamojo turto plėtotojos Veros Trifonovos mirtys šalies kalėjimuose privertė atkreipti dėmesį į įkalinimo įstaigų būklę.

Šalies Vyriausybė pažadėjo, kad pakoreguos ekonominius nusikaltimus reglamentuojančius įstatymus, tačiau, kaip informuoja BBC, pasikeitimai per naktį neįvyks.

TOLPAR – unikali kovos peiliu sistema, leidžianti per trumpą laiką perprasti fechtavimosi peiliu įgūdžius.

Ši sistema atsirado sintezavus Rytų ir Vakarų patirtį. Minėtoje sistemoje nėra technikų, skirtų tam tikram peilio tipui, kas yra būdinga vakarietiškoms fechtavimo sistemoms. Nėra ir techninių veiksmų kulto, būdingo rytietiškoms mokykloms. Bazinis veiksmų arsenalas „suspaustas“ iki minimumo. Tad galima greitai perprasti visą sistemą.

TOLPAR – universali fechtavimo sistema. Iš Vakarų paimta darbo suomišku peiliu technika, iš Rytų – Bagua-ciuan mokyklos patirtis. Iš Europos sistema paveldėjo paprastumą ir efektyvumą, iš bagua – universalumą, gilią teorinę ir filosofinę bazę. Aukštas sistemos potencialas daro visapusišką poveikį žmogui-asmenybei.

Vertinant iš fizinės pusės, besitreniruojantis žmogus lavina plastiškumą, koordinaciją, greitį, puikų kūno pojūtį. Tobulinamos ir psichologinės savybės: šaltakraujiškumas, atsakingumas, ryžtas, sugebėjimas „sveikai“ rizikuoti.

Vertinant sistemą kaip visumą, ji turi ne tik kovinę, bet ir psicho-korekcinę vertę, suteikiančią žmogui įgūdžius, reikalingus kovoje ir buityje.

Pagrindinis žmogaus priešas yra ne oponentas su peiliu rankose, o tamsioji jo paties pusė. Pažinęs ją, žmogus gali pasipriešinti bet kam.

Tokiu būdu sistema:

a) visapusiškai veikia asmenybę;

b) yra universali;

c) turi aukštą kovinį potencialą.

Truputis istorijos

Išsamiai papasakoti kovos peiliu istoriją būtų labai sunku, ir vargu, ar to reikia. Noriu tik pažymėti, kad kova peiliu niekada nepakilo iki mokyklos lygio. Dėl savo ypatumų peilis niekada nebuvo karo įrankiu. Senovėje ir viduramžiais jis negalėjo konkuruoti su kardais ir ietimis, vėliau su šaunamaisiais ginklais.

Peilis – tai civilių ir padugnių ginklas. Nei vieni, nei kiti niekada nesistematizavo savo žinių (tam nebuvo reikalo). Aišku, buvo tam tikri veiksmai, bet sistemos-mokyklos nebuvo.

TOLPAR gyvuoja nuo XX a. 8-to dešimtmečio. TOLPAR sistemos įkūrėjas yra A. Askerov (tragiškai žuvęs). Jis kurį laiką gyveno ir dirbo Kinijoje, o grižęs į tėvynę apmąstė ir sistematizavo turimas žinias. Jo sukurta sistema skirta naudoti civiliams, o ne pareigūnams ar kariams.

Principai

Kovos peiliu charakteristika:

1. Kova yra greitaeigė;

2. Didelis smūgių tankumas;

3. Aukštas smūgių efektyvumas.

Paminėtos charakteristikos formuoja šiuos principus:

1. Nėra peilio paėmimo kaitos;

2. Nenaudojamas „apatinis“ paėmimas;

3. Ginkluotos rankos ataka;

4. Stovėsenos pakeitimo draudimas;

5. Judėjimas.

Yra išskirtos trys distancijos:

1. Fechtavimo;

2. Atakos;

3. Kontrolės praradimo.

Visą pagrindą sudaro trys didelės dalys:

1. Bazinė technika;

2. Fechtavimo technika;

3. Prevencinė technika.

Veiksmų arsenalą sudaro keturi veiksmai:

1. Dūrimas;

2. Pjovimas;

3. Kirtimas;

4. Kabinimas.

Tai visi veiksmai, kuriuos galima atlikti ašmenimis. Veiksmai gali būti atliekami iš išorės ir iš vidaus. Viso – aštuoni veiksmai.

Visa technika padalinta į 8 žiedus. Vieną žiedą sudaro 8-ios kombinacijos, kombinaciją sudaro du veiksmai. Viso yra 8 žiedai, 8×8=64. 64 kombinacijos ir vienas žingsnis – tai visa mokykos bazė. Mokyklos širdis – keturi paminėti veiksmai.

Mokymosi programą sudaro 64 užsiėmimai. Praktiškai tai du mėnesiai kasdienio darbo. Per tokį laiką išmokstami pagrindai. Tobulėjimas ir šlifavimas – visą likusį gyvenimą.

- Nieko, po rytinio patikrinimo budinti seselė nešios po kameras vaistus, tai ir paprašysi ką nors nuo skrandžio.

Na, bet aš jos nelaukiau, puoliau ant mūsų mylimos „parašos” ir, kaip sakoma, ūkiškai atlikau gamtinį reikalą. Lyg ir palengvėjo. Nieko nepadarysi, taip jau gamta sutvarkė žmogaus organizmą. Kaip ir sakė Jonas, po patikrinimo, už durų pasigirdo stumiamo vežimėlio bildesys, ant kurio seselės vežiodavo vaistus. Atsidarius langeliui, pasigirdo vaikiškas balselis:

- Kuo skundžiatės?- paklausė jaunutė seselė, turbūt, ką tik baigusi kokią med. mokyklą. Priėjęs prie praverto langelio, tariau:

- Duokit ką nors nuo pilvo skausmo, viduriuoju, kaip vanagas, šviežienos prisikirtęs. Sesutė nusišypsojo, parodydama gražius dantukus ir ėmė ieškoti, jos manymu, man tinkamų vaistų. Ji pririnko gan nemažai tablečių, ir baltų, ir spalvotų, didelių ir mažų. Patartas šios puikios medicinos „žinovės”, nieko nelaukęs ir išgėriau man duotas tabletes, maniau, vis geriau nei nieko. Bet aš klydau, klydo ir sesutė. Atsigulus ant lovos, pilvą lyg ir atleido, bet su galvele kažkas atsitiko, ji nepaklusdama mano norams sviro ant šono ir nieko negalėjau padaryti. Ilga dieninė lempa tai „išsitempdavo”, tai „susiaurėdavo”, lubos ėmė linguoti, o sąmonė pamažu temo. Jaučiausi lyg apsvaigęs nuo alkoholio, buvo gera ir nesinorėjo, kad ši palaima baigtųsi. Jausdamas palengvėjimą visame kūne, nepajutau, kaip užsnūdau. Prabudau nuo aliuminių bliūdelių barškėjimo. Turbūt, jau pietų metas. Jonas, pamatęs, kad sugrįžau į šį pasaulį, šypsodamasis sako:

- Na, ir miegi visą dieną. Šok iš lovos, vakarienę valgysime. Ką jau ką, bet valgyti tikrai nenorėjau. Pilvo lyg ir nebeskaudėjo, bet į maistą po tokio gydymo žiūrėti negalėjau. Atsigėriau arbatos, klausydamasis Jono pasakojimo apie šios įstaigos med. personalą. Medikai Lukiškėse tik formaliai skaitėsi medikais. Ar jie žinojo savo darbo smulkmenas, ar ne, vienas Dievas težino. O gal tiesiog nematė reikalo sąžiningai atlkti savo darbo. Nuo visų ligų iš vaistų buvo populiariausi „Nošpa” ir „Analginas”. Nesvarbu, kas tau skaudėdavo, bet visuomet gaudavai šiuos vaistus. Vėliau, kai jau buvau apsipratęs su Lukiškių kalėjimo režimu ir šiek tiek supratau čia bėgančio gyvenimo smulkmenas, pats patyriau gydytojų aplaidumą ir žmogaus pažeminimą. Jau po mėnesio buvimo Lukiškėse, pajutau, kad mano svoris sumažėjo ir, matyt, nuo vitaminų trūkumo ar dar nuo ko pradėjo skaudėti dantį. Iš vakaro parašiau pareiškimą, kad iškviestų pas stomatologą ir per rytinį patikrinimą padaviau kontrolieriui. Ilgai laukti nereikėjo. Buvau išvestas iš kameros ir ilgais koridoriais, apsukus metaliniu tinklu aptrauktą balkono tipo žiedą, atsidūriau jau iš karantino laikų pažįstamoje patalpoje. Kadangi iš kalinių, kuriems skaudėjo dantis, buvau ne vienas ir keli žmogeliai laukė eilės, mane, kaip ir juos, uždarė į mažytį „boksą”. Į šį „boksą”tilpo tik du žmonės, jame galėjau tik sėdėti suglaudęs kojas, apie vaikščiojimą nebuvo ką ir galvoti. Praleidęs „bokse” visą valandą ir išsibaltinęs savo naujus sportinius treningus į ką tik išbalintas „bokso” sienas, pagaliau patekau pas stomatologą. Jau kameroje buvau girdėjęs, kad dantų gydytoja yra žydė, didžiakrūtė, stambi moteris ir vadino ją Žana. Atvedęs mane kontrolierius, liko stovėti kabinete, o gydytoja liepė sėstis man į kėdę. .

- Na, kuo skundžiamės, jaunuoli?

Papasakojau savo bėdą ir išsižiojęs parodžiau skaudantį dantį. Ponia Žana nuo blizgančio stalelio paėmė geležinį strypelį su ant galo pritaisytu apskritimu, panašiu į mažą veidroduką ir, įrėmusi savo didžiulę krūtį man į petį, ėmė apžiūrinėti burnos gėrybes. Pakeitusi įrankį ir dar pastuksenusi per mano dantis, paklausė:

- Ar neskauda?

Dantis lyg ir savaime nustojo skaudėjęs, o Žana lyg nujausdama mano nuotaiką, sumurmėjo:

- Reikia pragręžti ir užblombuoti.

Taip tarusi, įjungė savo aparatą, kurio ūžesys buvo toks, lyg mano mama barškintų tuščiais kibirais, daužydama juos vieną į kitą. Aparatas dirbo trūkčiodamas ir, kai įsijungė pačio grąžto apsukos, per kūną nubėgo šiurpas. Ponia Žana, gręždama mano dantį, klausia šalia stovinčio „mento”:

-Tai kiek, Virgeli, iki pensijos liko? Ar išleidai dukrą už to inžinieriaus, ar ne?

Mano dantis jai buvo nė motais, tas grąžtelis, su kuriuo man gręžė dantį, turbūt, nebuvo keistas nė karto. Kad ji jį keistų tikrai nemačiau. Dirbo ji kaip šaltkalvis, remontuojantis mašiną, dar spėdama pakalbėti ir apie Virgelio namų problemas. O aš tuo tarpu nejaučiau po savimi kojų, pasiremdamas alkūnėmis į rankų atlošus, stiebiausi aukštyn lyg koks cirko artistas, atlikdamas naują numerį. Pagaliau aparatas lyg ir „nusičiaudėjęs” užgeso, na, o aš, atsidusęs, susileidau kėdėje. Po to sekė plombavimo procedūra, bet jau nebeskausminga. Dar užlygindama košę danties ertmėje, sumurmėjo:

-Taip, Virgilijau, niekam nelengva šiais laikais. Ištarusi šią frazę, liepė man stotis ir nevalgyti porą valandų, o pati, nusivaliusi rankas į savo chalato skvernus, plepėjo su kontrolieriumi.Tuo pačiu keliu grįžome į kamerą ir, tik įėjęs, ir pamatęs Jono barzdelę, pasijutau geriau, nuotaika kaip mat pagerėjo. Jonas palaimingai šypsojosi ir netrukus supratau priežastį. Kameros draugas, kol aš buvau pas stomatologę, gavo maisto perdavimą. Jonas buvo kruopštus seneliukas, negalėdavo sėdėti nieko neveikdamas, tai ir dabar užsiėmė maisto dalinimu, jo apskaičiavimu. Protingai suskirsčius ir neskriaudžiant savęs, turėjo užtekti beveik mėnesiui. Gerai, jei kameroje esantieji visi gaudavo perdavimus, o jei tik vienas iš šešių, tai jau reikėdavo valgyti valdišką „balandą” ir jausdavaisi alkanas. Be to, maistą leisdavo perduoti tik vieną kartą per mėnesį. Kažkaip paklausiau Jono, o kiek tu sėdi. Jonas, lyg niekur nieko atsakė:

- Sėdžiu tiek, kiek tau dabar metų.

Aišku, aš nepatikėjau ir nusišypsojęs tariau, kad negali būti.

- Gali, gali, vakare papasakosiu, nuotaika nebloga, tai ir pasikalbėsime.

Pasivaišinę saldainiais, sėdome pažaisti iš cigarečių pakelių padarytomis kortomis. Net nepastebėjome, kaip atėjo vakaras. Per radiją, įprastu laiku, pradėjo transliuoti vaikučiams pasaką ir linkėti labos nakties. Miego nesinorėjo nei man, nei Jonui, kuris jau buvo pasiruošęs pasakoti savo istoriją, o aš, išsidrėbęs lovoje, laukiau, kada jis pagaliau baigs klotis savąją, kurią klojo lyg ruošdamasis pirmajai nakčiai po vestuvių.

Henrikas Daktaras